pažardis

pãžardis sm. (1) Ms, pažardỹs (3^b), pažárdis (1) Jrb žr. pažardė: 1. Ana nubėgo į pãžardį, veiza, tas besėdįs ant ratais Lnk. Arklius paleisk pažardỹ J. [Ožys] penkias daržines šieno suėdė, ežerą vandenio išgėrė, pažardy gulėjo, visas vigadas turėjo LTsIV727. 2. Paršelis įgudo į pažardžius Šts. ^ Ko landžioji kaip pažardžių paršelis? Kal. 3. Pažardžiūse žardė sėmenų galvas Šts.